PAKUOTĖ – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

PAKUOČIŲ ATLIEKOS – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

Netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos teršia aplinką, atliekoms yrant jose esančios nuodingos ir kenksmingos medžiagos teršia gruntą, vandenį, orą, todėl būtina užtikrinti, kad šios atliekos būtų surinktos atskirai ir perdirbtos. Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką.

RŪŠIUOTI REIKIA, NES...

• sukaupsime žaliavų naujų produktų gamybai - išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virs higieniniu popieriumi, panaudoti plastiko maišeliai taps kitais maišeliais ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai bus perlydomi į naujus;
• sutaupysime gamtos išteklius ir energiją;
• sumažinsime atliekų patekimą į sąvartyną ir neigiamą poveikį aplinkai;
• bus pristabdytas miškų kirtimas, vandens bei oro tarša;
• sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.

PAKUOČIŲ ATLIEKAS RŪŠIUOTI REIKIA TAIP...

Pakuočių atliekas reikia rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir:

• mesti surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius pakuotės atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias - stiklui, mėlynas - popieriui);
• priduoti pakuočių atliekų supirkimo punktuose;
• pakartotinio naudojimo pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas – priduoti pardavėjams, iš kurių pirkote prekes.

Kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti, dauguma pakuotės gamintojų medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė, žymi sutartiniais ženklais. Trikampis, sudarytas iš trijų rodyklių, besisukančių pagal laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, žymi, kad paženklinta pakuotė gali būti perdirbta.

Trikampio viduryje paprastai yra vienas ar du skaičiai kurie nurodo medžiagos tipą (1-19 plastikas, 20–39 popierius ir kartonas, 40–49 metalas, 50–59 mediena, 60–69 audiniai ir tekstilė, 70–79 stiklas).

Pakuočių ženklinimą reglamentuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės. LR aplinkos ministro 2002 m. birželio 27d. įsakymas Nr. 348 (Žin., 2002, Nr. 81-3503).

KELETAS FAKTŲ APIE PAKUOČIŲ ATLIEKAS...

• STIKLAS
• 1 kg perdirbtų stiklo duženų duoda 1 kilogramą naujo stiklo.
• Stiklas gamtoje sudūlėja per 900 metų.
• Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. – vandens tarša.
• Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė, nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
• Komunalinių atliekų sudėtyje stiklo atliekos sudaro apie 9 – 11 proc.
• Vertinama, kad Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui.
• Dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos.
• Vieno stiklinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos:
• 100 vatų elektros lemputei šviesti apie valandą laiko;
• Kompiuteriui veikti 20 minučių;
• Spalvotam televizoriui veikti 15 minučių;
• Skalbimo mašinai veikti 10 minučių;
• Tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą.

• PLASTIKAS
• Plastikas suyra per 500 metų.
• Mes pagaminame ir suvartojame 20 kartų daugiau plastikų, negu prieš 50 metų.
• Plastikų gamybai suvartojama 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos.
• Pasaulyje kasmet viename pajūrio kilometre išmetama 400–4000 kg atliekų, iš kurių 60 procentų yra plastikai.
• Vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas.
• Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto.
• Komunalinių atliekų sudėtyje plastikų atliekos sudaro apie 9 – 13 proc..
• Vertinama, kad Lietuvoje susidaro apie 30 kg plastikų atliekų vienam gyventojui.
• 1 kg perdirbtos plastmasės duoda apie 1 kg plastmasės žaliavos.

• POPIERIUS
• 1 tona perdirbtų popieriaus atliekų išsaugo apie 17 medžių, sutaupoma 4.1 MW energijos, 27 000 litrų vandens.
• Popieriaus atliekas Lietuvoje perdirba 10 įmonių, kurių bendri projektiniai perdirbimo pajėgumai siekia apie 200 tūkst. tonų per metus.
• Popieriaus atliekos komunalinių atliekų sraute sudaro apie 20 proc.
• Popieriui gaminti pasaulyje kasmet suvartojama daugiau nei milijonas medžių -– apie 18 proc. visų iškertamų miškų.
• Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos produkcijos.
• Popieriaus gamyboje vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia ne mažiau 60 litrų vandens, o ir vanduo yra užteršiamas.

• METALAS
• 1 t perlydyto plieno sutaupo apie 1.5 t geležies rūdos.
• Ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas – kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.
• Aliuminio perdirbimas (pavyzdžiui, alaus skardinės ) ypač svarbus, nes šio elemento žaliava gamtoje – uoliena boksitas.
• Siekiant išgauti šią žaliavą, masiškai kertami atogrąžų miškai.